"Žinau ką dėviu" socialinis mados ir meno projektas, skatinantis vartotojui pirkti atsakingai

Vienuolika Lietuvos iliustratorių ir internetinė mados prekių nuomos svetainė RENT BOUTIQUE susijungė bendram socialiniam projektui "Žinau, ką dėviu", kuriam sukurta vienuolikos atvirukų kolekcija skatina vartotojus atkreipti dėmėsį į greitosios mados žalą ir kviečia prisijunti prie atsakingo vartojimo judėjimo. Vienuolika projekto iliustacijų - tai vienuolika besaikio daiktų pirkimo problemos kampų, kuriuos kiekviena projekte dalyvavusi menininkė pateikė savaip.

Jau penkerius metus vystome veiklą, kuri yra alternatyva greitam daiktų vartojimui. Nuolatos ieškome būdų, kaip prisidėti prie besaikio vartojimo sukurtų problemų mažinimo, ir skatiname žmones pirkti daiktus sąmoningiau. 

Ar pirkdami pigiau sutaupome?

Greitoji mada sukuria iliuziją, kad galime sau leisti daugiau. Vietoje vienos suknelės šiandien galime turėti dvi ar daugiau. Tiesa ta, kad 80 proc. laiko dėvime tik 20 proc. turimų daiktų. Taigi, 80 proc. drabužiams skirtų pajamų keliauja į sąvartyną. Pigūs greitosios mados gaminiai skatina ne taupyti, o neatsakingai švaistyti pinigus, ir atvirkščiai - brangesni, tačiau kokybiški ir gerai apgalvoti pirkiniai tampa investicija.  

10 eurų už suknelę - daug ar mažai? 2013 metais Bangladeše sugriuvo "Rana Plaza" gamykla, gaminusi produkciją didiesiems greitosios mados prekių ženklams. Ši ketvirta pagal dydį industrinė katastrofa istorijoje nusinešė daugiau nei 1100 darbininkų gyvybių, dar daugiau nei 2500 buvo sužeisti. Artėjančią katastrofą darbuotojai pastebėjo jau dieną prieš tai, tačiau jų nuogąstavimai buvo ignoruojami. Avarinės būklės pastato eksploatavimo priežastis - gamybos kaštų minimizavimas vengiant bet kokių investicijų, kalbant apie darbuotojų saugumą, taip pat nėra darbo sąlygų reguliavimo trečiosiose šalyse. Tai - viena skaudžiausių, tačiau toli gražu ne vienintelė tokia istorija. Taigi 10 eurų už suknelę - daug ar mažai?

Kas madinga šiandien?

Daugybė vartotojų visame pasaulyje keičia savo pirkimo įpročius. Atsisakę nuolatinio daiktų alkio tenkinimo, jie investuoja į įspūdžius. Vietoje kaupimo jie renkasi keliones, išmėgina įvairias sporto šakas, ieško bendraminčių stovyklose, atranda naujus hobius ar linksminasi festivaliuose. Šį virsmą galime stebėti net Instagrame, kur vietoj mados ikonų randasi vis daugiau įspūdžių ir pojūčių ambasadorių.

Dalytis = turėti daugiau? Daiktų dalijimosi kultūra įgauna pagreitį. Šiai rinkai prognozuojamas kasmetinis 9,4 proc. augimas. Sąmoningi vartotojai vis dažniau renkasi galimybę naudotis daiktais tik tuomet, kai labiausiai reikia, ir atsisako kaupimo savo namuose. Įsigydami tik kokybiškus, ilgam ir dažnam naudojimui skirtus daiktus bei nuomodamiesi papildomus aksesuarus ar vienam vakarui skirtą garderobą, jie ne tik prisideda prie tvarios mados judėjimo, bet ir kuria išskirtinį savo stilių.		Kodėl perkame daugiau nei reikia? Patraukli reklama ir žema kaina - tai greitosios mados pagrindas. Pirmasis sukuria troškimą nuolatos turėti naujausius modelius čia ir dabar, o antrasis paverčia šį troškimą lengvai įgyvendinamu. Greitosios mados kolekcijos pagrįstos pačiomis naujausiomis tendencijomis, kurias labai greitai pakeičia kitos, taigi vakar atrastas lobis šiandieną pavirsta šiukšle. Taip Jūs net turėdami užtektinai daiktų, norite jų vis daugiau.

Kokia yra tikroji drabužio vertė?

Norėdami sužinoti tikrąją drabužio vertę, jo kainą padalykite iš to, kiek kartų jį užsivilksite. Šis metodas padės apsispręsti, į kuriuos daiktus verta investuoti, o kuriuos padėti atgal į lentyną arba surasti alternatyvą jų įsigijimui. Brangiausiais daiktais tampa tie, kuriuos dėvite tik vieną kartą. Pasvarstykite apie galimybę juos pasiskolinti arba išsinuomoti.

Mada įkvėpimo semiasi iš gamtos, o kas įkvepia gamtą? Kinai juokauja, kad spalvų tendencijas sužino pirmieji iš savo upių spalvų. Mados industrija yra viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų. Daugiau nei 3500 skirtingų chemikalų naudojami gaminant, minkštinant, dažant ir kitaip apdorojant tekstilės gaminius. Patekę į aplinką, jie sukelia rimtų sveikatos ir net genetinių problem apylinkių gyventojams. Didžiojoje dalyje mūsų drabužių esantis poliesteris, skalbiamas namuose, išskiria mikropluoštą, kuris per vandenį patenka į mūsų mitybos grandinę.		Kas yra greitoji mada? Greitąja mada vadinami gaminiai, kurie atspindi ką tik ant podiumų pristatytas mados tendencijas, tačiau yra parduodami kiekvienam pirkėjimui prieinamomis kainomis. Greitosios mados prekių ženklai pasižymi dažnu sezoniškumu. Vietoje įprasto kolekcijų kūrimo keturis kartus per metus naujus gaminius jie pristato beveik kasdien. Greitosios mados esmė - trumpinti drabužio dėvėjimo - išmetimo ciklą skatinant vartotoją pirkti daugiau ir dažniau. Dėl to šie prekių ženklai turi mažus kokybės reikalavimus, nes daiktai praranda aktualumą greičiau nei spėja susidėvėti.

Kas kaltas?

Greitosios mados prekių ženklai nėra skurdžiausiose šalyse esančių ir tas prekes gaminančių fabrikų savininkai. Dėl to jie neprivalo prisiimti atsakomybės už darbo sąlygas. Tačiau darydami didžiulį spaudimą gaminių pirkimo kainoms bei terminams, jie verčia fabrikų savininkus mažinti gabybos kaštus ir engti savo darbuotojus. Trečiose šalyse taip pat nėra ir tinkamo darbo sąlygų reguliavimo, taigi viršvalandžiai, psichologinis ir fizinis smurtas bei avarinės būklės pastatai – šių fabrikų darbuotojų, dažniausiai moterų ir nepilnamečių vaikų, kasdienybė.

Aukoti ar perdirbti?

Ar žinojote, kad vos 1 proc. Tekstilės iš tiesų yra perdirbamas, o visas likes kiekis tiesiog sunaikinamas (pvz. deginamas) arba keliauja į sąvartynus? Šiandieninėmis technologojomis galima perdirbti tik vientisus pluoštus. Deja, daugumos drabužių sudėtis yra mišri, tad jų perdirbti neįmanoma. Labdarai žmonės aukoja daugiau drabužių, negu jų iš tiesų reikia. Likusi dalis parduodama tečiųjų šalių turguose, o iš ten likučiai atsiduria milžiniškuose sąvartynuose. Aukoti ar perdirbti? Ieškoti alternatyvų pirkimui!